Po Zarasų rajoną su ukrainiečiais
Jos tikslas – supažindinti Zarasų rajone gyvenančius ukrainiečius su mūsų krašto lankomais objektais, su nuostabia gamta, tradicijomis, pabūti kartu, pabendrauti, geriau vieni kitus pažinti.
Su mumis keliauja Vasilijus Trusovas, kuris šmaikščiai papasakoja krašto istoriją, vietovardžių atsiradimo kilmę, įvairias legendas.
Pirmas sustojimas mums jau gerai pažįstamame Antazavės dvare. Dvaro darbuotojai Liliana Žutautienė ir Darius Tvardauskas mus mielai priima, vedžioja po menes, viską pasakoja, aprodo. Susidomėję klausome apie rūmų istoriją, Emilijos Pliaterytės kovas, apžiūrime gražiai tvarkomas erdves. Amatų centro dirbtuvėse randame daug panašumų tarp lietuviško ir ukrainietiško liaudies meno. Liliana aprodo veikiančias keramikos, tapybos, grafikos parodas, unikalius baldus, medžioklės trofėjus. Kiek profesionalaus grožio randame viename pastate!
Vykstame į Šventą vietą prie Ilgio ežero.
Čia pasirodžiusi Mergelė Marija suteikė ežero pakrantei ypatingą sakralinę prasmę – tikintiems nusiraminimo, maldos ir padėkos vietą, turistams – jaukią ramybės ir gamtos grožio salelę. Pasivaikštome ežero pakrante, susikaupiame tyliai maldai, kiekvienas pavesdamas Marijai savo troškimus.
Toliau – mūsų kryptis Stelmužė.
Kaip gerai, kad lietus lyja kol esame autobuse. Nušvitus saulei net nuotaika pagerėja, autobuse suskamba ukrainiečių liaudies dainos. Stelmužės bažnytėlėje grožimės unikaliomis medinėmis skulptūromis, altoriaus ir centrinio kryžiaus papuošimais. Varpinėje veikia puiki maketų ekspozicija, pasakojanti apie praeitį, įvykius, vykusius Stelmužės ąžuolo papėdėje. Saulutei nušvitus pasivaikštome po parką, paragaujame gilių kavos.
Taip mūsų kelionė pasiekė paskutinį objektą – Šlyninkos vandens malūną.
Šaunusis malūnininkas Stasys kviečia į malūną, į smagią pažintinę edukaciją. Aprodo miltų malimo įrangą, šmaikščiomis istorijomis sužavi grupę. Ir miltų paragaujame, ir svarstykles išbandome, ir miltų rūšis išmokstame, ir net į miltų pūgą patenkame.
O čia gaspadinė Regina jau kviečia į šiltą seklyčią, sodina už stalo, pila šiltą arbatą ir kviečia pasivaišinti razavais blynais ir visokiais malūne sumaltų miltų skanėstais. Susidomėję klausome apie liaudies receptus, gaminimo būdą, smagius papročius.
Taip gražiai ir jaukiai prabėgo diena, net nepastebėjome, kad lijo lietus ir stiprus vėjas ant kelių vertė medžius.
Ir nors mintys apie įvykius Ukrainoje kartais atnešdavo liūdesio akimirkų, bet būdami kartu patyrėme daug puikių dalykų. Juk didžiausia vertybė – žmogiškumas, kuris vienija ir padeda sunkiausiomis akimirkomis.
Už puikią kelionę dėkojame:
gidui, pasakotojui ir geros nuotaikos palaikytojui Vasilijui Trusovui;
visada prisitaikantiems prie mūsų pageidavimų, bet išlaikantiems aukštą lygį Lilianai Žutautienei ir Dariui Tvardauskui;
Šlyninkos malūno darbuotojams – už šilumą, skanumą ir jaukumą;
UAB „Zarasų autobusai“ – už malonų logistinių reikalų tvarkymą ir saugią kelionę.
Ir visiems vykusiems kartu – už jūsų geranoriškumą, šypsenas ir rūpestį.
Iki kitų susitikimų.
Gintarė Laurikėnienė
Zarasų švietimo pagalbos tarnyba