Nemanau, kad esu itin energingas žmogus – tiesiog dirbu darbą, kuris man labai patinka ir, manau, sekasi. Man atrodo, kad nė vienas mokytojas neturėtų svarstyti, kodėl jis ką nors daro – tiesiog jis turi mėgti savo darbą, dirbti jį nuoširdžiai ir būti pavyzdžiu savo mokiniams. Aš esu respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ prizinės vietos laimėtojas, todėl mano mokiniai mato, kad jų mokytojas gali ir sugeba dainuoti gerai. Nesibaidau lipti ant scenos ir pasirodyti per įvairius renginius. Mano auklėtiniai mato, kad man negėda dainuoti viešai ir kad mėgstu tai, ką darau. Man pasisekė Zarasuose surinkti vaikinų ansamblį, nors paprastai jie gėdijasi dainuoti, priklausyti ansambliams. Manau, tai, kad nebijau viešumos, motyvuoja bei skatina ir mano mokinius dainuoti. Koncertinei veiklai atsirenkate gabius muzikai vaikus ar stengiatės įtraukti visus mokinius? Per muzikos pamokas man visi vaikai yra lygūs, tačiau individualiai koncertinei veiklai atsirenku tuos, kurie nori muzikos ir yra jai gabūs. Muzika yra specifinis dalykas, ne kiekvienas jai yra gabus, ne kiekvienas turi klausą. Galiausiai net jei visa tai mokinys turi, dar nereiškia, kad jį tokia veikla domins. O kaip mokinius nuteikiate muzika žavėtis dar labiau? Kad mokiniams patiktų muzika, pirmiausia jie ją turi jausti. Antra, mokiniai noriai daro tai, kas jiems patinka. Todėl, kad muzikinė veikla vaikams labiau liptų prie širdies, leidžiu rinktis kūrinius, kurie jiems patinka. Žinoma, jų pasirinkimas nebūtinai visada patinka man , nebūtinai pasirinkti kūriniai yra vertingi. Tokiais atvejais ieškome kompromisų: vieną dainą dainuojame tą, kurią išsirenka mokiniai, o kitą – kuri yra vertinga. Tai žaidimas ir laviravimas tarp skanaus ir neskanaus, tarp populiaraus ir sudėtingo. Ar apskritai vaikams pasirodymas scenoje yra motyvacija? Koncertai ir kelionės yra didžiulė paskata ir motyvacija. Gaila, kad pastaraisiais metais keliauti į koncertus darosi vis brangiau, dėl transporto ir finansavimo kyla vis daugiau sunkumų. Per pastaruosius metus kelionės pabrango apie 4 kartus, todėl vis daugiau laiko tenka sugaišti ieškant rėmėjų. Ar galima vaikui meilę muzikai įskiepyti? Įskiepyti ir išugdyti galima ne tik meilę muzikai, bet ir gerą skonį jai. Todėl būtina lavinti muzikai gabius mokinius, kaip ir gerus geros muzikos klausytojus. Prisiminkime – anksčiau nebūdavo nedainuojančių vaikų. Dainuodavo visi: seneliai, tėvai, vaikai, ir dainuodavo visada – kai linksma, kai dirbama, kai liūdna. Deja, vėliau dainuoti pasidarė gėda, įsigalėjo mitas, kad dainuojama tik išgėrus. Todėl labai svarbu ir vėl uždegti jaunus žmones noru patiems kurti, muzikuoti, dainuoti. Jeigu vaikai užsidega šita meile, jie po truputį pradeda eiti akademinės muzikos link ir tobulėti. Labai dažnai didžioji meilė muzikai gimsta muzikos mokyklose. Itin gaila, kad pastaraisiais metais jų reikšmė yra sumenkinama, nurėžiamas finansavimas. Dėl lėšų taupymo Zarasų meno mokykla yra turbūt vienintelė šalyje tokio tipo įstaiga, kurioje nedėstoma muzikos istorija. Todėl mokyklos absolventai gali groti Mocarto, Haidno kūrinius, bet galbūt nelabai supranta, kas buvo jų kūrėjai. Manau, kad kuo labiau taupysime vaikų lavinimo sąskaita, tuo daugiau vėliau reikės išleisti įvairioms kovos su narkomanija, nusikalstamumu ir pan. programoms. Vaikai turi būti užsiėmę ir po pamokų lankyti įvairias meno, sporto mokyklas, būrelius – politikai neturi būti trumparegiai ir taupyti mūsų atžalų užimtumo ir lavinimo sąskaita. Kodėl Jūs pats pasukote į muziką? Man ji visada patiko. Tiesa, muzikos mokykloje man buvo pasakyta, kad groti galiu, tačiau dainuoti – tikrai ne. Vis dėlto po kurio laiko aš sugebėjau laimėti „Sidabrinių balsų“ konkursą... Todėl visada guodžiu mokinius, kad jei nepavyksta pirmą kartą, negalima nuleisti rankų, ir visada primenu vieną istoriją. Žymus operų rašytojas Džiuzepė Verdis nebuvo priimtas į Milano konservatoriją, nes, mokytojų nuomone, neturėjo jokių gabumų. Tačiau po dešimtmečio pasirodžius D. Verdžio operoms ir jam išpopuliarėjus, konservatorija savavališkai pasivadino jo vardu. Šis pavyzdys moko neskubėti nuvertinti žmogaus – jeigu jis ko nors negali padaryti dabar, dar nereiškia, kad to nepadarys vėliau. Informacija ir nuotraukos paimtos iš svetainės Lyderių laikas