Konferencijos svečius sveikinę Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, kultūros centro ugdytiniai ir mokytojai dainavo, porino smagias istorijas ir priežodžius, šoko. Smagiai visus nuteikė LEU doc. dr. Žydronės Kolevinskienės dzūkiška eiliuota pasaka, humoristinis žemaitiškas doc. dr. Linos Murinienės pasakojimas. Neprailgo laikas klausantis tokių įvairių pranešimų: doc. dr. Regina Rinkauskienė aptarė, kokias kalbos istorijos paslaptis saugo mūsų tarmės, kokia gyvybinga aukštaičių uteniškių patarmė. Iš Dusetų krašto kilusi LEU doc. dr. Jurgita Girčienė visus susirinkusius kvietė diskutuoti, ar tarmė ir bendrinė kalba partnerės, ar konkurentės? Lektorė džiaugėsi tarmių renesansu – jų plitimu elektroninėje erdvėje. Vilija Janušauskienė analizavo Bendrosios programos kūriniuose randamus rytų aukštaičių pasaulėjautos pėdsakus. Jautriai lektorės lūpose atgijo A.Miškinio eilės, Br.Radzevičiaus, K.Sirvydo, S.Parulskio, P.Širvio, V.Juknaitės kūrinių mintys. Lektorė drauge su auditorija priėjo prie išvados, jog aukštaičių pasaulėjauta persmelkta žmogaus ir gamtos jungčių, sąžinės, teisybės jausmo, drovumo, jautrumo, atlaidumo, ilgesio, liūdesio, tikėjimo žmonėmis. O doc. dr. Žydronės Kolevinskienės pranešimas atskleidė dzūkiškos pasaulėjautos savitumą rašytojo Jurgio Kunčino kūryboje: lektorė lygino J.Kunčino savastį – išgyventą miestą Alytų – ir prisijaukintą bohemiškąjį Vilnių. Mintį apie gimtinės svarbą rašytojo kūryboje pratęsė doc. dr. Dainius Vaitiekūnas, kalbėdamas apie užsienio rašytoją Alberą Kamiu: prancūzą iš Alžyro, ieškojusį universalių tiesų kūryboje ir gyvenime.
Tarmių metais iš tiesų atsigręžta į etnografinių regionų savastį, palytėta praeities atmintis ir vertybės. Atitarė konferencijos dalyvių širdyse lektorės J.Girčienės linkėjimas: „Klausysma sava širdies ir pagal‘ jų gyvensma. A čia jau visas kalbas ras sau vietų.“

Gitana Vasalauskienė
Nuotraukos autorės