mirguliuoja grakštūs bambuko lapeliai, nutupia jaukus paukštukas... Svarbią vietą paveiksle užima kaligrafinis užrašas - poetine forma perteikta dailininko mintis, harmoningai papildanti visą kūrinį. Stebint šiuo tapybos stiliumi sukurtus ar kuriamus paveikslus, o dar labiau asmeniškai dalyvaujant kūrybos procese, žmogus išgyvena grožio, harmonijos ir gilios vidinės ramybės jausmus. Kodėl šie paveikslai tokie ypatingi? Kinai mums į tai atsakytų vienareikšmiškai: “...nes tapomi širdimi“. Tapant augalus, ypač populiaru piešti bambuką, orchidėją, žydinčią slyvą ir chrizantemą, kurie savo ruožtu simbolizuoja ketverias ypač kinų vertinamas savybes - gyvenimo jėgą, tyrą grožį, garbingumą ir ilgaamžiškumą. Vienas reikšmingiausių tradicinės kinų ir japonų tapybos paveikslų bruožų yra tuštumos, neužpildyto ploto paveiksle palikimas. Tuščia erdvė padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp to, kas išsakyta ir to ką stebėtojas galėtų „perskaityti tarp eilučių“, tarp regimosios, materialios būties ir neapčiuopiamo dvasios pasaulio. Nuotraukose akimirkos iš seminaro